- išaiškėti
- išaiškė́ti, -ė́ja (išaĩški, ìšaiški Gs), -ė́jo intr. galutinai paaiškėti: Dabar jau viskas išaiškė́jo Grž. \ aiškėti; išaiškėti; paaiškėti; praaiškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išaiškėti — vksm. Nugalėtojas turėtų išaiškėti po mėnesio … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aiškėti — aiškėti, ėja (aĩški), ėjo intr. 1. eiti aiškyn, darytis aiškiam, šviesėti, giedrintis: Palengva akys priprato prie aštrios šviesos, ėmė aiškėt atskiri daiktai, kurių iš karto negalėjau pamatyti Mš. Visa aiškėja – ir dangus, ir žemė rš. | Oras… … Dictionary of the Lithuanian Language
išaikštinti — tr. 1. rš išretinti (mišką). | refl.: Kai išsiaikštins miškas, bus geriau gyvent Rm. 2. refl. išaiškėti, išsiaiškinti: Kas užmuša žmogų, vis išsiaikština Ds. aikštinti; išaikštinti; praaikštinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išaiškėjimas — sm. (1) → išaiškėti: Čia nekalbame vien tik apie dvasinį išaiškėjimą rš. aiškėjimas; išaiškėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… … Dictionary of the Lithuanian Language
paaiškėti — paaiškėti, ėja (paaĩški, pàaiški), ėjo intr. pasidaryti aišku, suprantama: Vėliau paaiškė̃s ir tai, kas dabar neaišku Kp. Tik vėliau pàaiški, ka jau visai nekaltas Gs. aiškėti; išaiškėti; paaiškėti; praaiškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
praaiškėti — intr. prasigiedrinti: Vakarop dangus praaiškėja rš. aiškėti; išaiškėti; paaiškėti; praaiškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pravyzdėti — intr. 1. praregėti: Aklas pravyzdėjo, kurčias ižgirdo, nežadžia prabilo DP119. Jėzus tarė jam (aklajam): pravyzdėk DP102. 2. išaiškėti: Kelėje, kuriame vaiščioji, mano paties akimis tau pravyzdėsiu Mž467. vyzdėti; apsivyzdėti; atsivyzdėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prašvisti — prašvìsti Š, DŽ, NdŽ, KŽ; R, MŽ, L 1. intr. N, Sut, M, LL314, Rtr pasidaryti šviesu, išaušti: Jau diena prašvìto K. Kai biškį prašvìs, i važiuosiam Slnt. Mano tėvas nuo piliakalnio nuejo prašvìtus – visą naktį vedžiojo (buvo klaidinamas) Skdt … Dictionary of the Lithuanian Language